užūksnis

ùžūksnis sm. (1) NdŽ, užū́ksnis (1) KŽ žr. užūksmis: 1. D.Pošk, NdŽ, KŽ. 2. Laivelį, ant kranto užvilkę, apvožėm dėlei užūksnio BsMtII57(Nd). Mokytojis eidavęs su vaikais ant tų dviejų ežerų čiuožt, kadang nuo minėtų jų volų iš visų pusių užūksnis buvęs BsV183. 3. Ateina [vogti], raktą tura – užū́ksniais Šll. 4. Bru upės vieta, kur nebėga vanduo, nėra srovės, atsrovė.